2 Chronicles 14
1 Na, o Saliamonui baigus melstis, ugnis nusileido iš dangaus ir prarijo deginamąją auką ir kitas aukas; ir VIEŠPATIES šlovė pripildė namus.
2 Ir kunigai negalėjo įeiti į VIEŠPATIES namus, nes VIEŠPATIES šlovė buvo pripildžiusi VIEŠPATIES namus.
3 O visi Izraelio vaikai, pamatę kaip nusileido ugnis ir VIEŠPATIES šlovė ant namų, nusilenkė ant grindinio savo veidais iki žemės ir garbino, ir gyrė VIEŠPATĮ, sakydami: „Nes jis yra geras; nes jo gailestingumas pasilieka per amžius“.
4 Tada karalius ir visa tauta aukojo aukas VIEŠPATIES akivaizdoje.
5 Ir karalius Saliamonas aukojo dvidešimt dviejų tūkstančių jaučių ir šimto dvidešimties tūkstančių avių auką; taip karalius ir visa tauta pašventė Dievo namus.
6 O kunigai patarnavo savo tarnybose; taip pat levitai su VIEŠPATIES muzikos instrumentais, kuriuos buvo padaręs karalius Dovydas VIEŠPAČIUI girti, nes jo gailestingumas pasilieka per amžius, kai Dovydas girdavo per jų tarnystę; ir priešais juos kunigai gaudė trimitais, o visas Izraelis stovėjo.
7 Saliamonas dar pašventė vidurį kiemo, esančio prieš VIEŠPATIES namus; nes ten jis aukojo deginamąsias aukas ir taikos aukų taukus, nes varinis aukuras, kurį Saliamonas buvo padaręs, nepajėgė sutalpinti deginamųjų aukų, maisto aukų ir taukų.
8 Taip pat tuo pačiu metu Saliamonas šventė šventę septynias dienas ir su juo visas Izraelis, labai didelis susirinkimas, nuo Hamato įėjimo iki Egipto upės.
9 O aštuntąją dieną jie suruošė iškilmingą susirinkimą; nes jie šventė aukuro pašventimą septynias dienas ir šventę septynias dienas.
10 O septintojo mėnesio dvidešimt trečiąją dieną jis paleido tautą į jų palapines, džiaugsmingus ir linksmus širdimi dėl gerumo, kurį VIEŠPATS buvo parodęs Dovydui, Saliamonui ir savo tautai Izraeliui.
11 Taip Saliamonas užbaigė VIEŠPATIES namus bei karaliaus namus; ir visa, kas atėjo į Saliamono širdį, kad padarytų VIEŠPATIES namuose ir savo namuose, jis sėkmingai atliko.
12 Ir VIEŠPATS naktį pasirodė Saliamonui ir jam tarė: „Aš išgirdau tavo maldą ir išsirinkau šitą vietą sau aukų namais.
13 Jei aš uždarysiu dangų, kad nebus lietaus, arba jei įsakysiu skėriams, kad nuėstų šalį, arba jei atsiųsiu marą į savo tautos tarpą;
14 jei mano tauta, kuri vadinasi mano vardu, nusižemins ir melsis, ir ieškos mano veido, ir nusisuks nuo savo piktų kelių; tada aš išgirsiu iš dangaus, atleisiu jų nuodėmę ir pagydysiu jų šalį.
15 Dabar mano akys bus atviros ir mano ausys dėmesingos maldai, atliktai šitoje vietoje.
16 Nes dabar išsirinkau ir pašvenčiau šituos namus, kad mano vardas ten būtų per amžius; ir mano akys ir mano širdis ten bus nuolatos.
17 O dėl tavęs, jei tu vaikščiosi mano akivaizdoje, kaip vaikščiojo tavo tėvas Dovydas, ir darysi pagal visa tai, ką tau įsakiau, ir laikysies mano įstatų bei mano teismų;
18 tada įtvirtinsiu tavo karalystės sostą pagal tai, kaip sudariau sandorą su tavo tėvu Dovydu, sakydamas: ‘Tau nepritrūks vyro, kad būtų valdovu Izraelyje’.
19 Bet jei jūs nusigręšite ir paliksite mano įstatus ir mano įsakymus, kuriuos išstačiau jūsų akivaizdoje, ir nuėję tarnausite kitiems dievams ir juos garbinsite;
20 tada juos išrausiu su šaknimis iš savo šalies, kurią jiems daviau; o šituos namus, kuriuos pašvenčiau savo vardui, išmesiu sau iš akių ir juos padarysiu patarle bei priežodžiu visų tautų tarpe.
21 Ir šitie namai, kurie yra aukšti, bus nuostaba kiekvienam, praeinančiajam jiems pro šalį; taip, kad sakys: ‘Kodėl VIEŠPATS taip padarė šitai šaliai ir šitiems namams?’
22 Ir bus atsakyta: ‘Kadangi jie paliko VIEŠPATĮ, savo tėvų Dievą, kuris juos išvedė iš Egipto šalies, ir, įsikibę į kitus dievus, juos garbino ir jiems tarnavo; todėl jis užleido ant jų visą šitą nelaimę’“.